Ko tikėtis JAV prezidento rinkimuose? 

Lapkričio 5 diena bus itin svarbi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) politikai ir visai bendruomenei. Būtent tą dieną JAV išsirinks naująjį šalies prezidentą, o šis sprendimas turės didelės įtakos ne tik JAV vidaus ir užsienio politikai, bet be jokios abejonės nuspręs ir tai, kaip artimiausiu metu keisis JAV ir Europos valstybių santykiai. 

Dėl JAV prezidento posto lapkričio pradžioje susikaus demokratų atstovė, dabartinė JAV viceprezidentė Kamala Harris ir respublikonas, buvęs JAV prezidentas (2017-2021 m.) Donaldas Trumpas. 

Iš pradžių buvo laukiama D. Trumpo akistatos su dabartiniu JAV prezidentu Joe Bidenu, tačiau pastarasis liepos mėnesį nusprendė nebesiekti antrosios kadencijos ir išreiškė palaikymą K. Harris. 

JAV rinkimų sistema 

Lietuvoje ar daugumoje kitų demokratinių valstybių rinkimų sistemos yra ganėtinai aiškios ir paprastos. Dažnu atveju laimi tiesiog daugiausiai balsų surinkęs kandidatas arba partijos gauna tam tikrą vietų skaičių seime, pagal surinktą balsų proporciją. JAV viskas yra kitaip ir ne taip paprastai suprantama. 

Taip jau yra, kad iš esmės prezidentą JAV renka ne visi žmonės, o rinkikai. Piliečiai savo valią išreiškia būtent per juos. 

Kiekviena valstija turi jai skirtą rinkikų skaičių. Visi rinkikai vėliau renkasi kongrese ir ten išrenka prezidentą. Tačiau rinkikai išreiškia tiesiog savo valstijos žmonių valią. 

Pavyzdžiui, jei valstija turi 25 rinkikus ir joje D. Trumpas surinktų 55 proc. balsų, o K. Harris – 45 proc., visi 25 rinkikai savo balsus privalėtų atiduoti už D. Trumpą. Rinkikų balsai nėra skirstomi proporcingai. 

Tokia sistema reiškia, kad prezidentu tapti gali nebūtinai daugiau visuomenės balsų apskritai gavės kandidatas. JAV rinkimų sistema sulaukia nemažai kritikos, tačiau kol kas ji lieka nepakitusi. 

Ką JAV rinkimai reiškia Lietuvai ir Europai 

Akivaizdu, kad dabartinių JAV rinkimų fone itin jautri tema – karas Ukrainoje. Iki šiol JAV yra viena didžiausių Ukrainos sąjungininkių, teikiančių visokeriopą pagalbą rusijos užpultai valstybei. Vis tik ši pagalba gali pasibaigti, jei JAV nuspręs pasirinkti respublikoną D. Trumpą. 

D. Trumpas ne kartą viešai išreiškė susižavėjimą vladimiro putino lyderyste. Pats respublikonas įsitikinęs, kad karas Ukrainoje nebeturėtų būti finansuojamas JAV pinigais ir yra pasiruošęs susodinti abi puses prie derybų stalo. 

Vargu, ar toks scenarijus įmanomas, o tai būtų naudinga būtent rusijos pusei ir jos lyderiui. 

Tuo tarpu K. Harris, tikėtina, išlaikytų panašią JAV užsienio politikos kryptį ir toliau remtų Ukrainą. 

JAV prezidento rinkimų lažybos 

Lažybų bendrovės taip pat pateikia savo prognozes artėjantiems JAV prezidento rinkimams. Tiesa, jų prognozės kol kas labai apyligės. Itin maža favorite kol kas laikoma K. Harris, tačiau abejų kandidatų šansus galime vertinti 50 prieš 50.